Po sunkios ligos Alano kojos lieka paralyžiuotos, jam teks likusį gyvenimą vaikščioti su ramentais, tačiau tai anokia bėda jaunam, guviam ir gyvenimo džiaugsmu trykštančiam vaikui, sulaukiančiam didžiulio tėvų palaikymo. Jis nesijaučia esąs kitoks, o jo gyvenimas XX a. vidurio Australijos provincijoje nepaprastai smagus. Nepaisydamas savo negalios, Alanas išdykauja su draugais, medžioja, išmoksta jodinėti, įsivelia į įvairiausius nuotykius ir net peštynes su kitais berniukais.
O svarbiausia – jis niekam neleidžia trukdyti siekti svajonių.