Netikėtai mirus Deklanui Lornui, paskutiniajam tituluotam Airijos riteriui, visas turtas atitenka trims jo dukterims – Otei, Pipai ir Vilei. Visų nuostabai, įspūdingiausią jo dalį – šeimai priklausančią Lornų pilį – paveldi jaunėlė Vilė. Dar prieš trejus metus, sukrėsta išaiškėjusios šeimos paslapties, ji paliko tėvų namus ir pasižadėjo niekada ten nebegrįžti. Šį pažadą tenka sulaužyti. Atvykusią į Lornų pilį Vilę pasitinka ne tik praeities nuoskaudos, bet ir seserų pagieža – šios jaučiasi paliktos ir išduotos sesers. Negana to, seserų asmeninį gyvenimą temdo nuo mažens patirtas nevisavertiškumo jausmas: vieša paslaptis, kad tėvas troško sūnaus, kuriam galėtų perduoti titulą. Vilė, dideliam šeimos nusivylimui, ryžtasi parduoti Lornų pilį. Potencialus pirkėjas – gražuolis Konoras Šėjus. Jis įtikina Vilę prieš parduodant vaikystės namus surengti juose prašmatnų Kalėdų vakarėlį, kurio metu pilį galėtų apžiūrėti būsimieji jos savininkai. Tačiau lemtingąjį vakarą ima aiškėti daugybę metų saugotos šeimos paslaptys ir įvykiai pakrypsta netikėta linkme.