Galbūt todėl ir sako, kad meilė akla – susikuriame kito paveikslą, kurį norime matyti, ir nepastebime tikrojo žmogaus veido.

Bilės gyvenimo daugelis būtų galėjęs pavydėti – regis, ji turėjo viską, ko galima norėti. Tačiau jau beveik metus jos vyras Džonatanas ir dukra Oliv gyvena apimti sielvarto – viena išėjusi į kalnų žygį Nykiajame Slėnyje, Bilė taip ir negrįžo. Buvo rastas tik sudužęs mobilusis ir likimo valiai paliktas „Subaru. Su Bilės dingimu šeima dorojasi skirtingai: Džonatanas rašo memuarus apie skausmingai nutrūkusią santuoką ir vis dažniau pakelia taurelę, o Oliv nutolsta nuo tėvo ir draugių.

Ilgainiui mergina įsikalba, jog motina vis dar gyva, o Džonatanas sunerimsta dėl dukros emocinės būsenos. Tačiau yra ir kita nerimą kelianti žinia: panašu, kad Bilė šį tą nuo artimųjų slėpė. Pradėjus aiškėti moters praeitį gaubusioms paslaptims, Džonatanas suabejoja bemaž viskuo, ką manė žinąs apie savo žmoną. Kas iš tikrųjų buvo toji moteris vardu Bilė Flanagan?

Tėvas ir dukra leidžiasi į tiesos paieškas, kabindamiesi už skurdžių detalių, tačiau paveikslas, kurį iš jų sudėlios, nedžiugins nė vieno. Pamažu jiedu supras, kaip meilė gali iškreipti mūsų gebėjimą matyti realybę.