Po visko, ką Lairai teko patirti ir kur nukeliauti, ji subrendo ir pradėjo didžiausią kelionę – į save. Kokios gyvenimo aplinkybės ją pavertė tuo, kuo ji yra dabar? Ar galėjo viskas būti kitaip, jei ji būtų priėmusi kitokius sprendimus? Kas yra tikra, o kas ne? Ar ji pervertina protą pamiršdama savo širdį? Ar ji tikrai neturi vaizduotės? Kaip išsilaisvinti iš nuolat gaubiančio sielvarto? Visi šie klausimai be galo kankina. Tačiau Laira priversta juos neišvengiamai apmąstyti, jei nori susigrąžinti savo sielos dalį – deimoną Panteleimoną, kuris ją palieka pats. Be vidinių išgyvenimų, ir toliau vyksta kova su Magisteriumu, siekiančiu dar vieno perversmo. Metas Lairai ir vėl leistis į kelią...